"Pensininkų rokenrolas "

Jau seniai surūdijo kaulai
Gyventi neduoda astma
Ei,broli, nebūk paliegęs
Sakau aš kasdieną sau
Bet nugaroj vėl radikulitas
Kad jį kur galas tas pleuritas
Norėčiau dar sukviesti chebrą
Ir laisvai sušokti rokenrolą

Meski skausmus į šalį
Seniai dar viską gali
Šokam mes rokenrolą
Kaip jaunystėje

Vaikai jau seniai užaugę
Aplink anūkai laksto
Iš pypkės kyla dūmas
Vėl nerimas širdy
Daug metų slegia kuprą man
Bet galvoje vėl mintys nenustygsta
Reikėtų raumenis vėl pratampyti
Lyg niekur nieko šokį suraityti

Pr. 2 k. Prag. Įžanga

Tai bent šokam dulkės kyla
Visam kūne ligos tyli
Kas man tas neuritas
Neskauda ir gastritas
Iš džiaugsmo netelpa širdis krūtinėj
Mat įsijungęs turbo-įpurškimas
Į ritmą tarška dantys paskutiniai
Numetęs lazdą eikš ir tu pas mus

Pr.