"Pažadai"

Rūmų aš tau nežadėjau baltų,
Nenukėliau dangaus tau, miela
Aš tik norėjau , kad būtum kartu,
Tik norėjau nubust vėl šalia...
Tau nežadėjau vienatvės šaltos...
Nežadėjau pilkos užmaršties...
Tu pažadėjai negrįžt niekados,-
Pažadėjai dienas be vilties.

Pr. Tu išėjai/ nelauktai...
Kalti... / pažadai
Tikėki-/ tau negalėjau žadėt nieko aš,
Taip,- nieko, išskyrus save...
Pažado to nepadėjai tęsėt, deja...
Mieloji,/ jei tu laiminga esi be manęs,
Jei tau vien tik kančią nešu,
Ką gi , atleisk, - nežadėtas aš tau esu...

Blaškos lietus nevilties debesy
Čia tie patys išliks tik vardai...
Lyja lietus, ir tokie vieniši
Netikri ir tikri pažadai...
Nieks nepabels į duris nelauktai...
O lietus dar ilgai glaus šakas...
Dūžta lašai lyg širdy pažadai
Į nematomo skausmo šukes...

Pr. Tu įšėjai -/ tau lietus
Nuneš/ tuos žodžius
Tikėki/ tau negalėjau žadėt nieko aš
Nieko,- išskyrus save...
Pažado to nepradėjai tęsėt, deja...
Mieloji,/ jei tu laiminga esi be manęs
Jei tau vien tik kančią nešu
Prašau, man atleisk, nežadėtas, tur būt, tau esu.
Tu įšėjai.../ ilgai.../ kris lašai... ........... pr.......